Vakuuminių lempų sugrįžimas - atgal į ateitį
Vakuuminės lempos, kažkada buvusios pagrindiniu elementu radijo aparatuose, televizoriuose, siųstuvuose, radaruose ir kituose elektros prietaisuose, atrodė, tapo istorija jau prieš kelis dešimtmečius, ir išliko gal tik ypač aukštos klasės garso atkūrimo aparatūroje.
Juos pakeitė puslaidininkiai elementai – pigesni, mažesni ir ekonomiškesni.
Tačiau pasirodė, kad ir vakuuminės lempos turi kelis privalumus – jos yra gerokai atsparesnės išorinei jonizuojančiai spinduliuotei, o elektronai juose gali judėti greičiau, nei silicio kristaluose.
Tyrimų centro NASA AMES mokslininkai nutarė tuo pasinaudoti – šiuolaikinėmis technologijomis jie sukūrė miniatiūrines vakuumines lempas, kurias galima įterpti į integrines schemas. Jų pagamintas vakuuminė lempa – tranzistorius – yra vos 150 nanometrų ilgio, ir jam maitinti reikėjo 10 voltų įtampos – gerokai mažiau, nei anksčiau, kuomet elektronams vakuume įgreitinti reikėjo tūkstančių voltų įtampos. Tikimasi, kad toliau tobulinant tokius tranzistorius, jiems gali pakakti ir vieno volto įtampos – tada jie jau galės konkuruoti ir su puslaidininkiniais tranzistoriais.
Didžiausias privalumas, kaip teigia mokslininkai straipsnyje „Vakuuminė nanoelektronika – atgal į ateitį“, išspausdintame žurnale „Applied Physics Letters“, būtų, kad tokie tranzistoriai galės patikimai dirbti prietaisuose, naudojamose kosmose, pavojingose aplinkose, pavyzdžiui, netoli branduolinių objektų, taip pat galės būti naudojami ir didelės spartos telekomunikacijų prietaisuose.
Paskelbta iš:
w ww.teshnologijos.lt
Daugiau informacijos del video perrašymų į dvd: http://www.vaizdajuosciu-perrasymas.lt
Skaityti...INTERNETE PERKAMOS NEPELNINGOS BENDROVĖS UŽ ŠIMTUS MILIJONŲ
Kiekvieno „startupʼo“ svajonė yra vieną dieną būti nupirktam didelės technologijų bendrovės. Tačiau kas pastarąsias skatina mokėti milžiniškas sumas už įmones, kurios net negauna nuosavų pajamų?
Praėjusią savaitę socialinis tinklalapis „Facebook“ paskelbė, kad už 1 mlrd. JAV dolerių (2,63 mlrd. litų) įsigys nuotraukų dalijimosi programėlę „Instagram“. Sandorio suma iš tiesų įspūdinga turint omenyje, kad „Instagram“ sukurta vos prieš 15 mėnesių ir bent jau kol kas neduoda jokio pelno. Oficialiame pranešime „Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas teigė: „Dirbdami su „Instagram“ komanda nuo šiol galėsime pasiūlyti geriausių potyrių dalijantis mobiliąsias nuotraukas su jūsų interesus atitinkančiais asmenimis.“
Ne pinigai – laimė
Pastaruoju metu populiarėja tendencija, kad didelės technologijų bendrovės įsigydamos jaunus ir praktiškai jokio pajamų modelio neturinčius „startup’us“ juose įžvelgia (bent jau pradinės įsigijimo stadijos) kai ką tokio, kas nėra apibūdinama žodžiu „pinigai“.
„Forbes“ pateikia keletą priežasčių, dėl ko „Facebook“ įsigijo „Instagram“. Pirma priežastis, kurią įvardija Notre Damo universiteto ekonomikos profesorius Timothy Loughranas, yra ta, kad turėdama kelis milijardus laisvai disponuojamo kapitalo bendrovė gali sau tai leisti. Be to, „Facebook“ greičiausiai nenorėjo, kad pirmiau už ją tai padarytų konkurentės. Kita priežastis – socialinis tinklalapis pajuto, kad pradeda prarasti savo žavesį, o su „Instagram“ bei 30 mln. jo vartotojų „Facebook“ galės išgyventi šią „vidutinio amžiaus krizę“.
„Facebook“ buvo sukurtas nuotraukų dalijimosi pagrindu ir įsigydamas „Instagram“ tinklalapis apsidraudė nuo potencialaus konkurento. „Jaunos ir sparčiai besivystančios technologijų kompanijos yra nieko vertos, jei nesuvokia, kad vieną dieną gali žlugti, – rašo „New York Times“ apžvalgininkai Nickas Biltonas ir Somini Sengupta. – Daugelis jų pradėjo veiklą suduodamos smūgį senesniam technologijų milžinui, tad žino, kad išsinuomotame biure Silicio slėnyje prisiglaudusi jaunesnė kompanija gali juos sunaikinti ar bent jau smarkiai sužaloti.“
Ankstesnės praktikos
Suvokdamos potencialią grėsmę ir matydamos perspektyvas didžiosios technologijų bendrovės plačioje „startup’ų“ rinkoje nuolat ieško naujų pirkinių. Praeityje galima atrasti ne vieną panašų įsigijimą. 2005 metų kovą „Yahoo“ už 35 mln. JAV dolerių (92,1 mln. litų) nusipirko nuotraukų dalijimosi tinklalapį „Flickr“. Nors tai yra viena iš nedaugelio pelningai veikiančių „Yahoo“ nuosavybių, pastaruoju metu pasigirdo gandų, jog „Flickr“ ateityje bus parduotas.
Tų pačių metų liepą „News Corporation“ už 580 mln. JAV dolerių (1,57 mlrd. litų) įsigijo socialinį tinklalapį „MySpace“, tačiau investicijų stoka ir nenuosekli vadovų veikla jį pasmerkė, kai į rinką su dideliu pagreičiu įskriejo „Facebook“. 2011 metų liepą merdintis „MySpace“ buvo parduotas interneto reklamos bendrovei „Specific Media“ vos už 35 mln. JAV dolerių (92,1 mln. litų).
Kitas žymus tokio tipo pirkinys buvo 2006 metų lapkritį, kai už 1,6 mlrd. JAV dolerių (4,21 mlrd. litų) „Google“ nusipirko vaizdo įrašų tinklalapį „YouTube“, kuris tuomet taip pat dar neturėjo pajamų, tačiau pagal vartotojų skaičių jau buvo didesnis nei panašaus pobūdžio „Google Video“ paslauga.
Praėjus dvejiems metams, 2008 metų gegužę, JAV kompanija AOL už 850 mln. JAV dolerių (2,23 mlrd. litų) nusipirko Didžiosios Britanijos paauglių socialinį tinklalapį „Bebo“. Iš pradžių atrodė, kad tai protingas žingsnis, tačiau pradėjus kilti „Facebook“ ir senstant „Bebo“ vartotojams, situacija apsivertė aukštyn kojomis. 2010 metų liepą „Bebo“ buvo parduotas privataus kapitalo bendrovei už 10 mln. JAV dolerių (26,2 mln. litų).
Šiai pirkinių kategorijai taip pat galima priskirti kompanijos „Apple“ 2010 metų balandį už 200 mln. JAV dolerių (525 mln. litų) įsigytą asmeninį „iPhone“ telefonų pagalbininką „Siri“. Kaip ir daugelis kitų paminėtų pirkinių, „Siri“ įsigijimas nebuvo siejamas su didžiuliu pajamų potencialu. Vis dėlto šią paslaugą „Apple“ įtraukė į naujausius savo išmaniuosius telefonus bei planšetinius kompiuterius ir tai padeda didinti jų pardavimą.
2011 metų gegužę bendrovė „Microsoft“ įsigijo internetinių skambučių paslaugą teikiančią kompaniją „Skype“ už 8,5 mlrd. JAV dolerių (22,3 mlrd. litų). Nors pastaroji bendrovė nepraranda populiarumo, sunku įsivaizduoti, kaip „Microsoft“ sugebės susigrąžinti sumokėtus pinigus. Bet „Skype“ įsigijimas turėtų padėti apsisaugoti nuo potencialių konkurentų.
Kas toliau?
Be šių minėtų pirkinių, praeityje buvo ne vienas atvejis, kai didelės bendrovės už milijonines sumas įsigydavo jaunas kompanijas, kurios vargiai generuodavo pajamas. Tačiau sparčiai besiplečiančioje „startup’ų“ rinkoje nuolat atsiranda naujų veikėjų, kurie patenka į didžiųjų kompanijų labiausiai geidžiamų pirkinių sąrašą. Portalas „Guardian“ pateikia keletą įmonių, kurios greitai gali pasekti „Instagram“ pėdomis.
Tarp kandidatų yra minimas socialinis tinklalapis „Pinterest“, kuris pastaruoju metu plečia savo vartotojų ratą, ir šie savo ruožtu tinklalapyje praleidžia vis daugiau laiko. Kitas potencialus pirkinys yra muzikos paslaugas teikiantis tinklalapis „Spotify“, kuris pradėjo bendradarbiauti su „Facebook“ ir bent jau JAV rinkoje tai jam padėjo sutvirtinti lyderio pozicijas. Be to, prognozuojama, kad muzika socialiniams tinklams ateityje taps sėkmės raktu.
Šį pirkinių sąrašą papildo nesudėtingas tinklaraščių paslaugas teikiantis tinklalapis „Tumblr“. Kai praėjusį mėnesį socialinis tinklalapis „Twitter“ įsigijo panašaus pobūdžio „Posterous“, galima teigti, kad didesnis ir, tikėtina, brangesnis „Tumblr“ taip pat jau yra pribrendęs įsigijimui.
Mobiliųjų atsiskaitymų paslaugas teikianti kompanija „Square“ taip pat gali būti priskirta prie šios kategorijos, nes tokio tipo paslaugos sparčiai populiarėja verslo srityje. Potencialūs „Square“ pirkėjai galės įgauti papildomą pranašumą naujame mobiliųjų atsiskaitymų fronte.
Kalbant apie galimus minėtų įmonių pirkėjus, galima išskirti „Google“ ir „Facebook“, nes turėdamos nemažai disponuojamo kapitalo šios technologijų milžinės gali siekti įgyti pranašumą prieš konkurentes esamose bei naujai atsirandančiose lenktyniavimo srityse. Milžinišką kapitalą sukaupusi „Apple“ bent jau kol kas nefigūruoja tarp potencialių pirkėjų, tačiau ateityje tai gali greitai pasikeisti.
Pelnosi kūrėjai
Kiekvienas toks milžiniškas įsigijimas technologijų padangėje yra tarsi nauja sėkmės istorija jauniems „startup’ų“ kūrėjams. Kiekvienas iš jų kurdamas savo įmonę svajoja, kad ateityje taps reikšmingu ir didžiulį pelną gaunančiu rinkos veikėju. Kitas būdas užsidirbti milijonus – parduoti savo sukurtą produktą didžiulei technologijų kompanijai. Iš „Instagram“ pardavimo daugiausia uždirbo vienas iš kompanijos įkūrėjų ir jos vadovas Kevinas Systromas. Už savo turėtas 40 % įmonės akcijų jis gavo 400 mln. JAV dolerių (1,05 mlrd. JAV dolerių). Suma stulbinama turint omenyje, kad iki tol jo valdoma kompanija nebuvo pelninga.
Vis dėlto pagrindinis klausimas – kodėl didžiosios bendrovės ryžtasi tokioms avantiūroms. Neretai išleistos milžiniškos sumos taip ir neatsipirkdavo, o „startup’us“ įsigijusios technologijų milžinės būdavo priverstos jas perparduoti taikydamos didžiules nuolaidas. Tačiau yra ir tokių atvejų, kai minėti pirkiniai leidžia sutvirtinti savo rinkos pozicijas, padeda įgyti vertingą pranašumą prieš konkurentus ar tiesiog iš plataus „startup’ų“ pasiūlos spektro pašalina visų geidžiamą pirkinį. Bet kuriuo atveju tokie pirkiniai yra rizika, kurią didžiosios bendrovės pasiryžusios prisiimti, nes sėkmes atveju nauda gali būti neįkainojama.
Šaltinis:
w ww.technologijos.lt
Daugiau informacijos del video perrašymų į dvd: http://www.video-perrasymas.lt
Skaityti...
ROBOTAS KURIANTIS MUZIKA IR PATS JĄ ATLIEKANTIS
Kurti muziką ir ją atlikti šiandien gali ne tik žmogus, bet ir robotas. Tiesioginiu to patvirtinimu yra naujas įrenginys, sukurtas ir Lietuvoje gerai pažįstamos vokiečių kampanijos Festo inžinierių. Sistema realiu laiku kuria melodiją ir atlieka ją penkiais styginiais instrumentais, kurių kiekvienas prijungtas nepriklausomu kabeliu.
Robotas nekuria visiškai naujos melodijos, o improvizuoja pateikta tema. Muzikinę temą kaip pradinius duomenis robotui pagroja gyvas muzikantas, tam naudodamas ksilofoną arba MIDI-klaviatūrą. Išeities duomenys įrašomi į kompiuterį, po to juos apdoroja specialus algoritmas, kurio pagrindą sudaro matematiko Džono Konvėjaus žaidimas „Gyvenimas“.
Tokiu būdu, sukuriama daugybė melodijos interpretacijų, jos transliuojamos penkių styginių instrumentų pagalba. Robotizuoti įrenginiai egzistuoja nepriklausomai vienas nuo kito, kiekvienas groja savo partiją, „klausydamas“ lygiagrečiai kaimyno partijos. Variacijos skiriasi nuo pradinės temos, tačiau išsaugos pradinės kompozicijos branduolį.
Kiekvienas robotizuotas instrumentas turi tik vieną stygą, o jų skambėjimas imituoja styginių kvintetą: du smuikus, violončelę ir kontrabosą. Elektronika valdo „robotizuotą pirštą“ (tarsi gyvo muzikanto kairės rankos pirštai), kuris slankioja styga aukštyn – žemyn, taip keisdamas garso aukštį. Vietoj stryko naudojamas pneumatinis cilindras su plaktuku, kurio dėka pasiekiamas vibracijos efektas.
Pastarasis robotas – muzikantas sukurtas ne tik kaip pramoga. Jis puikiai demonstruoja, kaip galima pakeisti rankiniu būdu valdomą sistemą autonominių robotų tinklu. Šitaip kuriamas teorinis pamatas visiškai automatizuotai gamybai ateities fabrikuose.
Daugiau informacijos del video perrašymų į dvd: http://www.vaizdajuosciu-perrasymas.lt
Skaityti...Prezentacinis DVD video diskas
Prezentacinis DVD video diskas tampa nepakeičiama prekės ar paslaugos reklamos priemonė, kaip reklama spaudoje ar televizijoje.
Šis reklamos būdas dar naujovė mūsų šalyje, tačiau sparčiai ir pagrįstai užkariauja tvirtas pozicijas kompiuterinių technologijų rinkoje. Prezentacinio disko kūrimas ir tiražavimas dešimtį kartų pigesnis nei reklaminio klipo sukūrimas televizijoje, jau nekalbant apie TV eterio kainas jo demonstravimui, o informacijos pateikimas ir vaizdingumas daugeliu atvejų aukštesnis.
Prezentacinis DVD video diskas susideda iš atskirų dalių, kuriose yra atitinkamai skyrių atliktų vientisame stiliuje ir sujungtų tarpusavyje specialiomis komandomis.
Multimedijinė prezentacija – tai pats geriausias būdas papasakoti apie savo kompaniją, jos teikiamas paslaugas ar pristatomą prekę. Ji visiškai skiriasi nuo tradicinės reklamos, nes turi visas šiuolaikines kompiuterinių technologijų panaudojimo galimybes.
Prezentacinio DVD video disko panaudojimo galimybės: jis galės pasitarnauti ir kaip prezentacinė dovanėlė, ir kaip geras pagalbininkas Jums ar Jūsų klientams.
DVD video prezentacijos privalumas prieš kitokią reklamą:
· DVD video prezentacinis diskas palengvina dalyvavimą parodose, atliekant prekių ir paslaugų pristatymą multimedijiniu būdu.
· DVD video prezentacinio disko dėka pateikiama informacija lengviau įsisavinama.
· Vaizdinė, garsinė ir grafinė informacija pagyvina reklaminę medžiagą.
· Naudojimosi paprastumas: diskas pasileidžia automatiškai įdedate DVD ir žiūrite prezentaciją.
· DVD video prezentacinis diskas kaip reklaminė priemonė – papildomas argumentas kliento įtikinimui.
· DVD video diske patalpinta prezentacija suteiks galimybę Jūsų klientui greitai ir lengvai susipažinti su Jūsų vykdoma veikla ir gauti išsamią informaciją apie siūlomas prekes, jų techninius duomenis, padės sustiprinti formuojamą kompanijos įvaizdį.
Kokie prezentacinio DVD video disko sukūrimo terminai?
DVD video disko sukūrimo laikas gali užtrukti nuo 1 savaitės iki 3 mėnesių.Tai priklauso nuo užsakovo išreikštų reikalavimų kūrybai, laiku pateiktos reikalingos medžiagos (tekstų, fotografijų, vaizdinės medžiagos fragmentų ir t.t).
_______________________________________________________________
KORPORATYVINIS VAKARĖLIS
Naujieji metai, Jūsų kompanijos gimtadienis, profesinė šventė, svarbūs įvykiai kompanijos veikloje (naujo filialo atidarymas, regiono atstovų suvažiavimas), mylimo šefo gimtadienis ir t.t. Visą filmuotą medžiagą mes sumontuosime į DVD video diską, kuris bus mielas prisiminimas kiekvienam darbuotojui apie praėjusią šventę ar puiki priemonė dalykinei informacijai pateikti.
_______________________________________________________________
Įmonės prezentacinio ar jubiliejinio disko sukūrimas nuo 3500 Lt
_______________________________________________________________
Išsamesnė informacija suteikiama:
info@perrasymas.lt
Kreipiantis dėl informacijos reikia tureti pradini kuriamo prezentacinio imonės filmo scenarijų.
Skaityti...